vyriškas

2 výriškas, -a adj. (1) K, Rtr, RŽ, DŽ, KŽ, DrskŽ; SD¹78, SD146, R, R251, MŽ, MŽ334, P, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, LL85, L 1. priklausantis vyrams, jų lyčiai: Výriškos lyties kūdikis NdŽ. Šiaip kalbėk, ar taip kalbėk – reikia vyriškos rankos J.Avyž. Nesijautė, kad trūksta vyriškos rankos: sūnus pasėdavo, apvagodavo, mėšlą išveždavo R.Gran. Vyriški kumsčiai – dikti Pln. Seserį [motina] pasiėmė su savimi, o mane, kaip artimesnį vyriškai giminei, paliko su tėvu K.Saj. Rodos, an ponios peties vyriškos rankos insvilyta iki kaului BsPIV45(Brt). [Žygimantas Augustas] paskuojį jų (kalavijuočių) mistrą pakėlęs į Kuršo kunegaikščius atdavė jam valdyti iki iškarštant vyriškąją lytį S.Dauk. Ne iš sėklos vyriškosios, bet tiktai nuog dvasios šventosios žodis Dievo žmogu stojo Mž153. Po keturių kartų vyriško amžio jie vėl šenai sugrįš CII13. Pirmą sykį į kūmas einant, turi vyriškasis daboti į mergiškąsias krikštynas eiti, o merga atpenč turi daboti, kad galėtų pirmą kartą į vyriškąsias krikštynas pakliūti LTR. 2. SD¹24 toks kaip vyro, būdingas, tinkamas vyrui: Vyriškų požymių netekimas MedŽ32. Tarp keturių brolių augusi [duktė], tokia výriška, nepriplaiki Krš. Ana výriška: geriau į mišką važiuo[ja], ne po numus darbuojas Rdn. Výriškas žmogus: prisdėsu an pečių maišą duonos ir važiuosu Sn. Ka tie vyrai tokie nevýriški paliko, tokie išvėsę, akis apsipylę Rdn. Nevýriškas toks drūktumas Pvn. Nevýriškas esi, ka teip savę nesusitvarkai Vad. Jo nosis tiesi, vyriška, smakras stiprus, juosvas ir šviežiai nuskustas J.Mik. Jaunikis buvo standrus, aukštas, gražios vyriškos eisenos J.Sav. Mergaitę praminė výrišku vardu Kp. Tai jai pritiks, nes vyrišką tur širdį V.Kudir. Tu turi daugiau vaikiško smalsumo negu vyriškos išminties, negu noro praregėti J.Mik. Ji (čigonė) visiems vyriškiems šokikams tyloms pasakius, lai tiktai tą mergaitę vestų šokti Sln. Abromui parodės V[iešpats] Dievas trise personose výriškose DP259. | Beržas, kuris paskėlęs viršun, vyriškas, o kuris žemyn – moteriškas: kasos pasleidę Arm. | Výrišką dieną geriausia sėt Lnkv.

výriškai adv. Rtr, NdŽ; SD146,177, L: Abu broliukai pasirietę, – eikit výriškai, kariškai Dkk. Vyrai výriškai pasišnekam, nutaram ką daryti Šll. O vyriškai šnekėtis ne taip lengva ir paprasta J.Ap. ║ Šmn, Antš vyrams skirtas, pritaikytas; vyrų dėvimas: Výriškims drabužiams pasikvieta siuvėjį į numus Sg. Pasiuvau trejus výriškus [marškinius] OG170. Výriškas drapanas užsivilko Ėr. Dar ana (štai) výriškas stuomuoj yra lininio [audeklo] Kpč. Výriškas kelnes pasiūt o jau ma[n] i sekdavosi Gž. Výriškus apsirengimus siuva Sn. Žmona buvo siuvėja, o ans (vyras) výriškus siūdavo [drabužius] Grz. Iš drobės siūdavo išeiginius moteriškus ir výriškus marškinius, iš pakulinio ar pašukinio audinio – kasdieninius rš. Výriška kepurė, kelnės, kas mani pažįs Nd. XVIII a. vyriški pusbačiai buvo atviri, su žemu pakulniu rš.

výriškai adv. Pl: Ana výriškai apstaisius sau, tokia aukšta, didelė Avl. Aprėdė tėvas dukterį výriškai LB224. Mergos eis výriškai, su kelinėm Grš. Apìvilktos [baidyklės] výriškai, pagaliai da užpakalin inspirta Slk. ║ kuris siuva vyriškus drabužius: Kad aš, matai, pas výrišką siuvėją mokinausi [siūti] PnmŽ. Leido pas výrišką siuvėją mokintis Pl. ║ vyrų atliekamas, dirbamas: Kas reikia – i výriškų, i moteriškų darbų dirbau Kvr. Výriškiems darbams samdo vyriškus Grv. I výriškus, i motriškus darbus – kokį pasakė, tokį i turi dirbti Als. Reikia jam ir bobiški darbai padaryt, ir výriški Žl. Paskum labai sunkiai dirbau: an výriško darbo nuejau Pv. Mokėjau aš viską: mėšlą pati veždavau, dirbau výrišką darbą LKT249(Rd). Aš výriškų darbų nemoku, aš vyruosa buvau (šeimoje buvo daug vyrų) Kpč. ║ dirbamas tik vyrų: Keturias dienas výriškas ejom už arklių porą, nu saulės tekėjimo ligi užsileidimo Krž. Bulvių centnerį pasodinai, tai výriškas šešias dienas dirbt reikdavo Snt. Nemėgsta skerdžius kūrenti – nevyriškas tai darbas V.Krėv.

3. I, LL85, ŠT128,254 kuris stiprios valios, ištvermingas, stiprus: Tas jo pasielgimas tikrai vyriškas J.Jabl. Jaunims reik išsisiusti, výriškims pasidaryti Krš. Ans yra didliai výriškas Klp. Tėvas stipriau veikia berniukus ir suteikia vaikams vyriškų ypatybių: valingumo, griežtumo, ištvermingumo, drąsumo rš. Vyriškas žmogus pasižymi tvirta valia, didele savitvarda, sugebėjimu kritiškai vertinti, net didelio pavojaus akivaizdoje nepabūgti rš. Ką gi, – kai vyrų mažai, tenka būti vyriškai rš. Ir kalba jau turi būti vyriškesnė I.Simon.

výriška n.: Jis kalbėjo kietai ir sausai. Ir visoje jo povyzoje buvo kažin kas kieta, sausa, vyriška V.Aln. Jeigu šypsojausi, tai tik pro slepiamas ašaras, nes atrodė baisiai nevyriška verkšlenti rš. výriškai adv. DŽ, KŽ; D.Pošk: Jo pasielgta vyriškai J.Jabl. Būk stipras ir elkis výriškai DP555. ║ griežtas.

výriškai adv.: Výriškai suėmė: a su munim gyveni, a su tėvais?! Rdn.

4. bot. turintis tik kuokelius (apie augalo žiedą): [Jovaro] vyriškieji žirginiai raudoni, moteriškieji žalsvi rš. Vyriškieji [kanapių] augalai vadinami pleiskanėmis, moteriškieji – grūdėmis rš. [Juosvojo gluosnio] vyriškieji žirginiai pailgai kiaušiniški, motriškieji – cilindriški rš. Kai vienalyčiai vyriški ir moteriški žiedai būna tame pačiame augale, augalas vadinamas vienanamiu (riešutinis lazdynas, graikinis riešutmedis, kaštonas) rš. Papartis vyriškasis (Polypodium filix) F. Výriškoji gegužraibė NdŽ. Vyriškieji žiedai LTII435. 5. gram. priklausantis giminės gramatinės kategorijos rūšiai (genus masculinum): Kai kurie daiktavardžiai esti kartais vyriškosios, kartais moteriškosios giminės (naktibalda) J.Jabl. Daiktavardžiai vieni yra výriškosios gymės (gen. masculini): vyras, tėvas, brolis, kiti motriškosios Jn. Vardai daiktiniai [daiktavardžiai] yra vyriškos, motriškos ar vidutiniosios lyties S.Dauk. Vyriškoji gimtis L. 6. apie gyvulių ir paukščių patinus: Mat výriškas sutvėrimas, tai i duodas žąsinai su gaidžiais Šd. Kuiliai, jaučiai, avinai, ožiai, výriška giminė – visa buvo pikta gyvolių End. Výriški [gyvuliukai] jiej abu Drsk.

výriška n.: Kas vyriška bus tarp tavo pekaus, kas savo augyvę atver, būk tatai yra jautis alba avis BB2Moz34,19.

◊ výriškos eĩlės lit. ritmo rūšis, kai kirčiuojamas eilutės paskutinis skiemuo: Smagesniam skambėjimui galima vyriškas eiles įvairiai maišyti su moteriškomis V.Kudir.

výriška galvà

1. NdŽ protingas žmogus: Tavo vyriška galva – tu rėdyk, valdyk M.Unt. Nereikėjo apgaulioti, nes tamsta vyriška galva ir ne jos metuose besi Žem.

2. patinas: Tep tai kiaulė, o výriška galvà – tekis Rod.

výriškoji gegùžraibė NdŽ bot. orchidinių šeimos augalas (Orchis masculus).